Santechnika virtuvėje: ką būtina suplanuoti prieš baldus

Todėl virtuvės santechnika turi būti planuojama ne atskirai, o kartu su virtuvės baldų projektu.

Kodėl santechnikos planavimas dažnai daromas neteisingai

Dažniausia klaida – santechnika suplanuojama pagal „standartinius taškus“, neįvertinant realaus baldų ir technikos išdėstymo.

Kas nutinka praktikoje:
– vandens įvadai atsiduria spintelės sienelėje,
– sifonas trukdo stalčių mechanizmams,
– indaplovės žarna netelpa,
– nuotekų aukštis neleidžia naudoti gilių stalčių,
– tenka trumpinti ar perdaryti baldų korpusus.

Šios problemos kyla ne dėl blogos santechnikos, o dėl neteisingos planavimo sekos.

Kada planuoti santechniką virtuvėje

Teisingas eiliškumas yra toks:

1. Virtuvės ir baldų išplanavimas
2. Baldų projektas su tiksliais moduliais
3. Santechnikos taškų suplanavimas
4. Tik tada – sienų uždarymas ir apdaila

Būtent baldų projektas parodo:
– kur realiai bus plautuvė,
– kokio gylio ir aukščio spintelė,
– ar bus stalčiai, šiukšliadėžės, filtrai,
– kiek vietos reikia sifonui ir žarnoms.

Vandens įvadai – smulkmena, kuri nėra smulkmena

Vandens įvadai turi būti:
– ne per aukštai,
– ne per žemai,
– ne spintelės šone.

Praktikoje geriausia vieta – plautuvės spintelės galinėje sienelėje, paliekant laisvę:
– šiukšlių rūšiavimo sistemai,
– filtrams,
– stalčių mechanizmams.

Labai svarbu numatyti:
– atskirus užsukamus kranelius,
– patogų priėjimą avarijos atveju.

Nuotekos ir sifonas – dažniausiai pamirštamas ribojantis veiksnys

Nuotekų vamzdžio aukštis ir sifono tipas tiesiogiai lemia:
– ar tilps gilūs stalčiai,
– ar galima naudoti išvažiuojančias šiukšlių sistemas,
– ar spintelė bus pilnai funkcionali.

Per aukštai išvestos nuotekos dažnai priverčia:
– mažinti stalčių gylį,
– aukoti patogumą,
– naudoti kompromisinius sprendimus.

Todėl sifono tipas ir nuotekų vieta turi būti derinami dar projektavimo etape.

Indaplovė ir skalbimo technika – atskira rizikos zona

Indaplovė reikalauja:
– papildomo vandens įvado,
– nuotekų prijungimo,
– vietos žarnoms be aštrių lenkimų.

Dažna klaida – manyti, kad indaplovė „prisijungs prie plautuvės“. Techniškai tai įmanoma, bet neteisingai suplanavus:
– žarnos lūžta,
– atsiranda nuotėkiai,
– sudėtingas aptarnavimas.

Jei virtuvėje planuojama ir skalbimo mašina – apkrovos ir vietos klausimas tampa dar svarbesnis.

Filtrai, vandens minkštinimas ir papildomos sistemos

Vis daugiau žmonių renkasi:
– geriamojo vandens filtrus,
– atskiras maišytuvo linijas,
– minkštinimo sistemas.

Tai reiškia:
– papildomą vietą spintelėje,
– daugiau žarnų,
– papildomus įvadus.

Jei tai nenumatyta iš anksto, vėliau tenka:
– atsisakyti sprendimo,
– arba aukoti baldų funkcionalumą.

Kodėl santechnika turi būti derinama su baldų projektu

Virtuvės santechnika nėra tik vamzdžiai sienoje. Ji yra:
– baldų funkcionalumo dalis,
– ergonomikos pagrindas,
– ilgalaikio patogumo garantas.

Net nedidelis santechnikos pakeitimas gali reikšti:
– perdarytus baldus,
– papildomas išlaidas,
– kompromisus, kurių nebuvo planuota.

Todėl santechnika turi sekti baldus, o ne bandyti prie jų prisitaikyti.

Apibendrinimas

– Santechnika virtuvėje turi būti planuojama po baldų projekto
– Vandens ir nuotekų vietos lemia baldų funkcionalumą
– Sifonas ir nuotekų aukštis dažnai riboja sprendimus
– Indaplovė ir filtrai reikalauja papildomo planavimo
– Teisinga seka leidžia išvengti brangių klaidų